elgesys, iprociai, kelias, epsichologija, epsychology

Melas mūsų kasdienybėje (II)

Visi žmonės meluoja visur ir visada. Argi tai - tiesa?

Tyrėjai Jensen, Arnett, Feldman, Cauffman (2004) bei Conrads, Irlenbusch, Rilke, Walkowitz (2012), Choshen-Hillel, Shaw, Caruso (2020) sutinka, jog melas - nedaloma žmogiškųjų santykių dalis. Žmonių meliuoja ne tik norėdami pasirodyti geresni, nei yra išties, ar siekdami užkirsti kelią konfliktais, bet ir norėdami apsisaugoti nuo gėdos, užmaskuoti nepasitikėjimą, dėl jų bausmės, pasirodyti nuoširdūs, išsaugoti santykius ar net pamaloninti kitą. Negana to, melo priežastys gali būti ir siekia turėti daugiau galių, noras atkeršyti, išbandyti save, taip pat, saviapgaulė, atsižvelgiant į kaltinamąjį apgavus kitą asmenį (Merzel, Ritov, Kareev, Avrahami 2015; Wilson 2016; Jensen, Arnett, Feldman, Cauffman 2004). „Dėl to, kad gali būti daug ir jos visos - sijonai. Visgi, mokslininkų atrado tam tikrus veiksnius, kurie gali daryti įtaką polinkiui meluoti.

Nors dažnai viešoje erdvėje tvyrantis klausimas kas daugiau - vyresnieji ar moterys buvo pastebėti tirėjų, aiškus, vienareikšmiškas atsakymas nebuvo rastas. Vieni mokslininkai teigia, jog sijumo tarp polinkio meluoti ir lyties nėra visiškai, kiti teigia, kad skirtumas yra, bet jis pastebimas gana sunkiai. Teigiama, jog esant mažam skatuliui (nauda, gaunama pamelavus), moterys yra mažiau linkusios meluoti ir į apgaulę žiūrėti labiau neigiamai, nei vyrai. Kita vertus, jei melo nauda yra daugiau altruistiška, nei nukreipta savanaudiškais tikslais, moterys pasižymi stipresniu polinkiu meluoti. Taip pat pastebėta, jog nepaisant asmeninių savybių, polinkis meluoti sustiprėjo, padidėjo naudai, kuri gaunama pamelavus (Gneezy, Rockenbach, Serra-Garcia 2013; Conrads, Irlenbusch, Rilke, Walkowitz 2012; Childs 2012; Jensen ir kiti, 2004).

Tiriant paauglius bei studentus, paaiškėjo, jog melas vertinamas palankiau, jei jo motyvai - altruistiški bei susiję su mandagumu (pavyzdžiui, malonus padėkojimas gavus nepatinkančią dovaną). „Didesnė antipatija“ buvo žinoma melui, kurios motyvai buvo savanaudiški arba skirti kitų asmens išnaudojimui (Jensen, Arnett, Feldman, Cauffman 2004). Kita vertus, atlikus tyrimą apie melą dirbant komandą arba pavieniui, gauti atsakymus atskleidė ir kitą melo vietą. Teigiama, jog žmonės yra labiau linkę meluoti dirbdami grupes kai grupėse nariai yra nepažįstami (lengviau apgauti ir turi mažesnę kaltę), esant užmokesčiui, kuris dalijamas ir kitoms grupėms (net jei kiti asmenys nėra žinomi) ir tiesiog - darbas grupėse gali padėti norą meluoti vėl dėl to, kad grupėje sunkiau atrasti tą, kuris melavo (Conrads, Irlenbush, Rilke, Walkowitz 2012). Jei besimokantys asmenys palankiau vertina altruistiniais motyvais paremtą melą, o dirbdami gali meluoti vien dėl to, jog jų melas bus sunkiau atsekti (esančioje grupėje).

Kaip melas atsiskleidžia romantiniuose santykiuose?

Apklausus įvairius romantinius santykius turinčias poras, paaiškėjo, jog net 85% tiriamųjų nors kartą yra melavę savo antrajai pusei (Saxe 1991). Dauguma savo melo teisino partnerio apsaugojimu ar jo jausmu apsaugojimu. Tačiau nuostabiai kelia tai, jog žmonės meluoja net ieškodami savo antrosios pusės. Tyrimai teigia, jog net 86% visose anketose, interneto susitikimų portaluose, yra kiek „pakoreguotos“ taip, kad atitiktų visuomenės normas (Hancock, Toma, Ellison 2007). Teigiama, jog vyrai ieško jaunų ir fiziškai patrauklių partnerių ir yra linkę perversti savo ūgį, o moterys - finansinės galimybės yra ir ženklų apie socialinį statusą, ir yra nuorodos, kiek reikia savo svorio. Įdomu tai, jog nepastebėta žymaus polinkio į apgavystę, dalį su amžiumi (daroma prielaida, jog amžius - stabili charakteristika ir nelabai galima manipuliuoti). Pastebėta, jog žmonės nuolat stengiasi atrasti būdus, kaip paaiškinti savo melą taip, kad tai būtų socialiai priimtina. Pasak tyrėjų, melo bei apgavysčių paplitimą gali paaiškinti idėja, jog asmuo, prisipažįstąs apie savo nesėkmę ar gėdingą poelgį, pasielgtų savidestruktyvius, o tai prieštarauja paties žmogaus prigimčiai (Saxe 1991; Hancock, Toma, Ellison 2007; Greenberg, Levine, Lupoli, 2018; Choshen-Hillel, Shaw, Caruso, 2020).

Taigi, melas yra neatsiejama socialinių ryšių dalis. Žmonės meluoja tiek studijose, tiek darbe, tiek romantiniuose santykiuose. Dažniausiai, kiekvienam asmeniui melui turi priežastį arba pasiaiškinimą ir tai, kas gali atitikti žiūrėjimą, dėl kurio asmens melavo, pasiaiškinimas turi būti socialinis priimtinas ir apsaugantis asmeniškai nuo savidestrukcijos. Šį pasirinkimą sustiprino ir tai, jog aplinkiniai palankiau vertina melą, kuris pagrįstas altruizmu arba mandagumu.

Šaltiniai

1. Chamorro-Premuzic, T. (2015). Kaip ir kodėl mes gulime darbe. Harvardo verslo apžvalga.
2. Childs, J. (2012). Lyties melo skirtumai. Ekonomikos laiškai, 114, 147-149.
3. Choshen-Hillel, S .; Shaw, A .; Caruso, EM (2020). Melas, kad pasirodytum sąžiningas. Eksperimentinės psichologijos žurnalas: Bendra. Išankstinis internetinis leidinys.
4. Konradas, J .; Irlenbuschas, B .; Rilke, MR; Walkowitz, G. (2012). Melas ir komandos skatinimas. Ekonominės psichologijos leidinys, 34, 1–7.
5. Gneezy, U .; Rockenbachas, B .; Serra-Garcia, M. (2013). Matavimo nemalonumo matavimas. Ekonominio elgesio ir organizavimo žurnalas, 93, 293-300.
6. Greenbergas, AE; Levine, EE; Lupoli, MJ (2018). Kada gerai sakyti gerai turintį melą? Harvardo verslo apžvalga.
7. Hancockas, JT; Toma, C .; Ellison, N. (2007). Tiesa apie melavimą internetinių pažinčių profiliuose. CHI, balandžio 28 - gegužės 3 d.
8. Jensenas, LA; Arnettas, JJ; Feldmanas, S .; Cauffmanas, E. (2004). Teisė elgtis neteisingai: melas tėvams tarp paauglių ir kylančių suaugusiųjų. Jaunimo ir paauglystės leidinys, 33: 2, 101–112.
9. Merzel, A .; Ritovas, I .; Kareev, Y .; Avrahami, J. (2015). Privalomas melas. Psichologijos sienos, 6: 1566.
10. Saxe, L. (1991). Melas: Taikomosios socialinės psichologijos mintys. American Psychologyst, 46: 4, 409–415.
11. Wilson, R. (2016). Melas. Krikščionių amžius. Vasario 3 d.

susiję straipsniai

Kūno ir psichikos draugystė

Pastaraisiais metais gyvename nuolatinės grėsmės akivaizdoje – vis dar neišsisklaidė baimės dėl COVID-19 pandemijos, kai jau turime apdoroti karo išgyvenimus, matuojamės grėsmę bei mokomės susidraugauti su nuolatiniu nerimu.

IKI

-60%

Riboto laiko pasiūlymas

IKI

-60%

Riboto laiko pasiūlymas

epsichologijos vartotojo funkcijų iliustracija 2

Užsiregistruok ir
pradėk tobulėti!

Žemiau užpildykite keletą detalių, kad pradėtumėte kelionę emocinės sveikatos link.

epsichologijos prisijungimo iliustracija

Sveiki

Įveskite savo el. pašto adresą ir slaptažodį.

Neturite paskyros? Registruokitės čia.